Apie mūsų sodyba

Tobulas poilsis, sveikatingumo malonumai. Aš daug metų studijuoju gamtos galių ir jėgų poveikį žmogaus sveikatai, poilsiui, nuotaikai, savijautai. Kaip pailsėti, atsigauti po nuovargio, ilgo streso. Tikra garinė pirtis, masažai, oro ir vandens kontrastai  – geriausia išeitis. Natūrali gamta. Tobulas poilsis, akcentuojant ne tik valgymą ar gėrimą, o geros jausenos ir vidinės darnos pasiekimą. Tai kas tikra yra reta .

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra cropped-DSC00163.jpg

Pramogos ir sveikatingumo užsiėmimai:

  • Gamtos Galios, /Viliojanti sveikatos diena, /Masažai. /Išvyka – žygis, /Paslėptos žmogaus galios. /Oro, vandens, vantų ir žolynų garas, jų kvapai, šilumos kontrastai, įvairūs masažai, molio, medaus, žolynų įvyniojimai ir kitos procedūros.   

Pirties edukacinės programos:

Apeiginė Pirtis. Pirties prasmė, seniausias ir geriausios jos tradicijas, vantos ir augalai pirtyje. Pirties, jos garo, vantų, kontrastų ir masažų bendras veikimas . Pirties pravedimas. Pirtininko paslaugos.

                                                 


Warning: Division by zero in /home/laivys/domains/laivys.puslapiai.lt/public_html/wp-includes/comment-template.php on line 1457

7 komentarai apie “Apie mūsų sodybą”

  1. „Tai – paslaugu grupe musu sektoriuje. Taciau turime keleta labai geru pavyzdziu. Pavyzdziui, Felikso Laivio sodyba Moletu rajone turi gausybe edukaciniu programu, sveciai mokomi salycio su gamta, gamtos tausojimo, atsakingo poziurio i gamta.

  2. Thank you Felixis for one of the best birthdays I’ve ever had. Re-birthday, would be more accurate. You are a wonder-maker.

  3. Po pirties ir masažų —–penkiom savaitėlėm žvitresnis kūnas. Lyg po visapusiškos renovacijos, jaučiuosi kaip naujas,….. geriau,kaip jaunas.

  4. Ačiū, mielas Feliksai, už „paskolintą“ gamtą beveik visai savaitei, už galimybę pabūti jaukioje aplinkoje, besiruošiant Austėjos ir Vainiaus šventei. Už pageidavimų pildymus ir šilumą kieme, prie laužo, pirtyje. Linkėjimai nuo šeimos, giminaičių ir draugų, kurie buvo čia susirinkę! — su Rūta ir
    dar daug žm.
    (vieta: Apeiginė pirtis ir masažai).

  5. Loreta.
    Vieną nuostabų Žolinių savaitgalį nuvažiavom į svečius pas Pirtininkas Žolininkas prie Alantos. Stoviu. .klausau…kažkas ne taip…Ogi tyla😍 Mus pasitiko gamta, tolumoje kalenantis snapu gandras, paukščių čiulbėjimas ir žiogų svirpimas….Kaip kitam pasauly…Stovi namas, pirtelė, svyruoja ,šimtamečiai turbūt jau, medžiai, su kviečiančiomis pasisupti supynėmis, pievos kvepia čiobreliais, po langais auga grybai, su jais ir šaknis turbūt ileidęs, organiškai isikomponavęs į aplinką traktoriukas. Galima vaiščiot ir…nesutikt nieko…Vaiščiodamas gali surast pasakų namelį ant vištos kojelės..Pasėdėt prie tvenkinuko klausantis varlių choro..
    Aplink ne vienas šaltinis, kuriuos prisijaukino šeimininkas ir įrengė maudyklas, kurios atgaivina po pirties, purvas gydo. Svetingas šeimininkas surengė edukacinę apeiginę pirtį, užkurėm apeiginį laužą…Padėkojom gamtos dievams…Ugnis, vanduo, žemė, oras…paaukojom duonos, vyno….Nuostabi šios vietos energetika…Dėkoju Jums, Feliksai, už šią nuostabią vietą ir tas geras emocijas, kurias išsivežiau. 😍😍😍😍😍

  6. Virginija Barštytė.
    Kai pasiilgstam tikrumo, prisiminkim tikruosius namus – gamtą.
    Svečiuose pas Alantos girios filosofą.
    Mieste gyvendami tarsi pamirštame, kad visai šalia mūsų egzistuoja tyla, rimtis, ramybė, trikdoma nebent paukščių trelių ar pavasariškai šniokščiančios upelės garsų. Tą kaip mat suvokėme, išlipusios iš mašinos Felikso Laivio sodyboje, Molėtų rajone, Pavirinčių kaime.
    Lietuviai jautė, kur statyti namus.
    Žalioji Alantos giria arba prasideda, arba baigiasi sodybos šeimininko žemėje. Lieknakamienės pušys auga tiesiog kieme. O kalvelės papėdėje telkšo keli šaltiniuoti gyvojo vandens tvenkiniai, į kurių vandenis vėliau krykštaudamos sukritome, gaivindamosi po pirties.
    Geologų tvirtinimu, per šį kraštą eina tektoninis žemės lūžis. Štai kodėl čia ypatinga energetika. Ją stipriau už mus, žmones, jaučia paukščiai, gyvūnai. Čia sukami lizdai, čia žvėrys veda vaikus, čia veši sodri žolė, neįprastai, vienoje krūvoje suauga medžiai. Senovės lietuviai jautė, kur sodybas rengti.
    Ar Feliksas Laivys sąmoningai pasirinko vietą? Ne, pasirodo, apie tą reikšmingą žemės lūžį, jo poveikį sužinojo neseniai. Teigiamą energijos pliūpsnį pajautė kūnu bei intuicija. Būdamas fizikas, nuolat domėjosi, studijavo, kaip mus veikia gausybė gamtos galių, ypač oras, vanduo, žemė, ugnis, kosmosas.
    Gamtos knygų skaitymas
    „Yra miške vietų, kur žvėrys gyvena, veisiasi, paukščiai peri tiesiog būriais, augmenija veši, žaliuoja, o kitur tuščios miško aikštelės, nors miškas nepatyrusiai akiai toks pat, – tikina jis. – Vadinamosios šventvietės taip ir atsirado – jei gerai žolynams, medžiams, paukščiams, žvėrims, gerai ir žmogui. Tas pats ir su miestais, gyvenvietėmis – vienoje vietoje jie klesti, kitose nyksta. Kas parinko vietą Vilniui, Romai? Vilkas, vilkė. Žemės paviršius tarsi mozaika, išmargintas, išraižytas įvairių energijų, skirtingai veikiančių gyvybę. Pastoviai gyvenant vienoje vietoje, aplinka žmoguje palieka pėdsakus, mat žemėje, o taip pat vandenyje vienų elementų gali būti daugiau, kitų mažiau, skirtingi magnetiniai laukai, požeminio vandens gyslos – visa tai veikia ir kūną, ir psichiką. Išmokę skaityti gamtos knygą, suvokiame, kad tas, tarsi negyvas Žemės kūnas iš tikrųjų pulsuoja tokia galinga energija, tokia gyvastimi…“
    Kasdienis buvimas gamtoje, gyvenimas jos ritmu užtikrina sveikatą, gydo. Pasak Felikso, dažnai pabūti gamtoje, ypač miške daug veiksmingiau negu užsidaryti sporto klube. Jau daugelis tai supranta, žmonės pajuto judėjimo gamtoje naudą. Juk net 33 proc. sveikatos pyrago priklauso nuo emocijų, mokėjimo dorotis su įtampa, stresu. Svarbiausia išmokti džiaugtis, na, kad ir mažais dalykais. Gal bent vienu atodūsiu, gal tuo, kad kvėpuojame? O gal išgirsti vėją, šiurenantį lapuose, susilieti su vandeniu ar basomis kojomis su žeme?..
    Ačiū gamtos dvasioms – dievaitėms
    Nepailstantis fizikas, paskui kurį vos spėjome bėgioti slenkstėtos upelės Virintos pakrantėmis, pasiūlo sveikatingumo procedūras pirtyje. Čia yra ką rinktis: galima atsigerti miško ir laukų žolelių arbatos, pasimėgauti druskos, purvo ar molio procedūromis, masažais. Į šiuos malonumus pasineriate arba savarankiškai, arba atsiduodate magiškoms Felikso rankoms, ką mes, garsiai krykštaudamos, ir padarėme. Įspūdis – nepakartojamas. Mat po to sekė maudynės šaltiniuotame tvenkinyje. Ir visa tai – kovo mėnesį. Pasak šeimininko, nieko keista, – čia maudomasi ir prie minus 20 laipsnių temperatūros. Svečiams jis siūlo kelių rūšių pirtis – ritualines, sveikatą keliančias bei edukacines arba paprastas kvapnias. Bet svarbiausia – į pirtį jis žvelgia pagarbiai, kaip į stebuklingą gyvastį.
    „Pirtis – tai ir apsivalymas, ir nusiraminimas, ir susikaupimas, – tikina. – Pirtį reikia išsivalyti, išsikūrenti, paruošti ir pačiam pasiruošti. Labai svarbu intencija, – vardan ko tą darai. Čia lengviausia pajusti, paliesti svarbiausias gamtos galias: orą, vandenį, žemę, ugnį. Gulėdamas ant gulto mintimis pabendrauji su oro, žemės, vandens, ugnies dvasiomis. Joms padėkoji, atsiprašai, jei esi kada nors piktą mintį, žodį numetęs, paprašai pagalbos – santarvės su jomis, savimi ir kitais. Laimėsi daugiau, jei eisi, kaip jos ir tavo kūnas liepia, „paplaukiui“, o ne prieš plauką. Protėviai gamtos stichijas laikė gyvomis dvasiomis, tad ir elgėsi su jomis taip, kaip su dievaitėmis. Stengėsi neužteršti mintimis, emocijomis, veiksmais. Svarbiausiosios stichijos čia veikia kaip viena. Miško žolelių dėka pirties oras prisipildo gamtos aromatų, garai virsta gyvuoju vandeniu, skaudžiai lyžčiojanti ugnies dievaitė žnaibo besiilsintį kūną, vos tik vanduo apglėbia įkaitusius akmenis.
    Vanta – ne šiaip šluotelė, joje užkonservuota gyvybė, saulės energija. Būtent to laiko, kada vanta rišta. Paprastai jas rišdavo pavasarį, vasaros pradžioje, o stebuklingiausios jos per Sekmines. Vantų misija – išgauti aromatus. Vandens, lapų energija susilieja į vieną, į tai, ko mums reikia. Kvėpuojame pirty, ir keičiasi mūsų kraujo, limfos sudėtis, keičiasi mūsų vandenys. Tas žaibiškas virsmas daugiausia vyksta per plaučius, ir šiek tiek per odą.“
    Kada pirtis reikšmingiausia
    Pirtis – puiki priemonė kompensuoti šviesos trūkumą žiemą. Vantos lapuose užfiksuota vasaros, birželio mėnesio, šviesa. Su gaiviais vantos garais gauname dozę energijos, kurios užteka porai savaičių. Maudydamiesi žiemą pirtyje bent kelis kartus per mėnesį, nejausime šviesos trūkumo, niūrumo. Per metus reikšmingiausi prausimaisi gruodžio 21-ąją, birželio 21-ąją (maudymasis rasose po pirties) ir pirmoje pilnatyje po pavasario lygiadienio (apie Jurgines, balandžio 21/23). Šiuo metu lietuviai ne tik vanodavosi pirtyse, maudydavosi tekančiame vandenyje, prausdavo vaikus, bet švarindavo ir visus gyvūnus, ypač žirgus, karves, šunis. Kad butų sveiki visus metus.
    „ Čia, Alantos girios pakrašty miško oras prisodrintas augalų kvapų ir drėgmės. Aplink tvenkinį net šiuo, atrodo, tuščiuoju periodu jau pilna besikalančios žalumos ir gyvybės.
    Miško žmogus pasitikėjo savo jėgomis, ir didelių pastangų, studijų bei kantrybės per pusantrų metų išsigydė sunku negalavimą. Studijuodamas liaudies mediciną, judėdamas, mokydamasis kvėpavimo technikų, kasdienių kontrastnių procedūrų, maudynių, savimasažų. Pasak jo ypatingai jį veikė, gydė kontrastinės oro ir vandens procedūros.
    Pasak Felikso, verčiau daugiau dėmesio atkreipkime į savo mintis – tiksliau ilgalaikes chroniškas emocines būsenas. Dar nesame pakankamai įvertinę savo sąmonės ir pasąmonės galių. Didžiausias Magas, kuris mus nuolat užhipnotizuoja ir verčia veikti pagal jo muziką, yra mūsų pačių mintys, emocijos, nuostatos, tikėjimai. Dažniau džiaukimės, skleiskime į aplinką meilę ir dėkingumą, mums visa tai grįš dešimteriopai.
    Viešnagę Felikso Laivio sodyboje baigėme mįslingame Metų rate, kurį sudaro ratu išdėlioti, energetiškai „skambantys“ akmenys. Kiekvienas sustojome savo tikrojo gimtadienio vietoje. Pasirodo, mums yra svarbiausias tas metų laikas, kada buvome pradėti: kiek saulės tuo metu švietė, kokia buvo žemės padėtis, tokį spaudą ir gavome. Labai skiriasi žmonės, pradėti per Jonines, lyginant su žmonėmis, pradėtais per Kalėdas, rudenį ar pavasarį.
    Felikso Laivio sodybos išskirtinumas – jis pats ir jo gyvenimo filosofija. Nors jo tvirtinimu, iš tikrųjų mus ypatingai veikia gamta. Čia atvykę pamažu įsisukame į įprastą gamtos ritmą. Atmetėme skubėjimą, konkuravimą, problemas. Mus užvaldė laukinė gamta, aplankė pilnatvė.

  7. Noriu su visais pasidalinti miela vieta, tai Felikso Laivio sodyba. Ji įsikūrusi Molėtų r. netoli Alantos, šalia Virintos upės. Sodybą siūlau bendraminčiams, kurie nori tiesiog pabūti natūralioje gamtoje 🙂 Drąsiai rekomenduoju išbandyti ir šeimininko Felikso PIRTĮ, nes jis pats yra žolininkas ir gali suorganizuoti nepakartojamą pirtį, su čia pat, jūsų pačių surinktom žolelėm, vantom. Dar gali pats padaryti ypatingą, ne vienos rūšies masažą. Taip pat šalia yra nuosavas miškas, nuostabus gyvasis šaltiniuotas tvenkinių vanduo ir šalia tekanti upė Virinta. 😉 O vakare, gali iki vėlumos sėdėti prie laužo… Dėkoju Feliksui, kad prieš daug metų, pradėjo kurti čia sodybą 🙂 O dabar…, – MES TURIME VIENĄ IŠ PUIKIAUSIŲ VIETŲ POILSIUI IR BUVIMUI SU GAMTA, SU SAVIMI…. 🙂

Parašykite komentarą